sklydis

sklỹdis sm. (2) NdŽ, sklydỹs (4) DūnŽ, Vkš, Sd, Lž 1. Škn, Trk, Brs, Skd plaukų perskyrimas, sklastymas: Ant galvos plaukų sklỹdis, t. y. klastas J. Plaukai sklydžiù pusiau skleisti Šts. Paveizėk į veidrodį – sklỹdis kreivai Pp. 2. NdŽ atvertimas (knygos), atskleidimas (užuolaidos): Už pirmojo sklydžio knygo[je] parodo žodį J. 3. išsikišęs žemės gabalas: Toks sklỹdis išsikišo iš Buikiškės Vn. 4. nuotolis, pasiekiamas metant iš rankos, mėtis: [Vaikščiojau] nenueidamas nuog anų (pakraščių) toliaus kaip ant dvijų sklydžių akmenio I. 5. (neol.) pažymys, ženklas: Proto ir doros sklydis A1885,276.